Aš tik dabar supratau ,
Kad iki šio momento turbūt verkiau
Skausmo ašaros byrėjo, nors akys buvo sausos
Nepaliki manęs prašau.
Visos eilės kur rašiau anksčiau
Nužymėtos ašaromis aš jų nevalau
Pilnos skrynios mano gyvenimo lapų
Su išlietom eilutėm – kaip aš anksčiau gyvenau?
Pagaliau suradau tai ko ieškojau !
Jau dabar ašaros ne skausmo, o džiaugsmo
Byra mano akimis aš jų nevalau
Buki amžinai su manim , prašau .
Tyška ašaros ant lapo tuo metu kai rašau
Džiaugsmo ašaros man ne karčios
Jos paliks žymes lyg šypsenas , bet suprasiu tik aš
Tai džiaugsmo ašaros, tegu byra toliau
